Neužmiršta Ruošiamės į mokyklą Paskaitykime Apie mus Liaudies medicinos patarimai Moksleivio žodis Skelbimų lenta

Išmoktas bejėgiškumas


(pagal Paulo Koelho Blogą. 2011, balandžio 12d.)

Amerikiečių psichologo Martino Seligmano fondo tyrinėjimai ir studijos apie išmoktą bejėgiškumą buvo pradėti Pensilvanijos universitete 1967 metais kaip depsesijos tyrinėjimo tąsa.

Žmogus turėtų sugebėti išeiti iš jį traumuojančių santykių, pavyzdžiui, savo noru išeiti iš stresą keliančio darbo. Tačiau psichologinė būsena, įvardijama kaip išmoktas bejėgiškumas, gali sąlygoti tai, kad žmogus jaučiasi visiškas bejėgis išsivaduoti iš jį žlugdančių aplinkybių. Išmokto bejėgiškumo rezultatas yra stipri depresija ir labai žemas savęs vertinimas.

Išmoktas bejėgiškumas gali būti tarsi būdas, kuriuo kai kurie žmonės pasinaudoja, kad išgyventų sunkiose aplinkybėse. Skriaudžiamas vaikas arba sutuoktinis gali galiausiai pasyviai prisitaikyti prie savo skriaudėjo, nes pastangos kovoti su juo arba pabėgti pasirodo nevaisingos.

Išmoktas bejėgiškumas gali atsirasti dėl įpratimo priklausyti tam tikrai sistemai. Ta sistema gali būti šeima, bendruomenė, kultūrinės ištakos, tradicijos, profesija arba tam tikra institucija.

Pačioje pradžioje sistema susikuria turėdama tam tikrą specifinį tikslą. Sistemai besivystant, ji pradeda kurti aplink save tam tikrus privalomus įsitikinimus, ateities perpektyvas, veiklas ir draudimus, kurie tarnautų sistemos tęstinumui. Pradinių tikslų prisiminimas blanksta, ir sistema pradeda funkcionuoti automatiškai. Ji sustingsta.

Kai kurie ekspertai teigia, kad išmoktas bejėgiškumas gali būti perduodamas stebėjimo būdu. Pavyzdžiui, kai duktė stebi, kaip jos skriaudžiama motina pasyviai paklūsta vyro komandoms.

Duktė gali pradėti asocijuoti pasyvumą ir žemą savivertę su ,,normaliais'' šeimyninio gyvenimo reikalavimais, o tai savo ruožtu veda į nesibaigiantį išmokto bejėgiškumo ratą.

Skriauda vaikui, pasireiškianti nereagavimu į jį, gali būti traktuojama kaip išmoktas bejėgiškumas: kai tėvai nesugeba nuraminti verkiančio kūdikio, jie paprasčiausiai nuleidžia rankas ir nebesistengia kaip nors padėti vaikui.

Kitas pavyzdys išmokto bejėgiškumo gali būti vienišumas ir nedrąsumas socialiniuose santykiuose. Išskirtinai nedrąsūs, neveiklūs, nuolat susirūpinę ir išgyvenantys depresines nuotaikas žmonės gali išmokti bejėgiškumo, kas būtų jiems tarsi pasiteisinimas dėl nemalonių socialinių patirčių.

Trečias pavyzdys yra susiijęs su senėjimu, kai vyresnio amžiaus žmonės išmoksta būti bejėgiais ir ieško pasiteisinimo, sakydami, kad dėl amžiaus jie nieko nebegali padaryti dėl to, kad praranda savo draugus, šeimos narius,nebetenka darbo, pajamų, sensta, silpsta jų jėgos ir t.t.

Iš komentarų:

Katerina

Tai pasakojimas apie Liūtą, žvėrių karalių, kuris išmoko bejėgiškumo.
Gyveno Liūtas miške ir kiekvieną pasikviesdavo gyvūną, kurį jis turėjo suėsti rytoj.
Vieną vakarą atėjo eilė kiškiui.
Liūtas pasakė: ,,Kiški, rytoj tu ateisi."
Kiškis atsiliepė: ,,O gal galiu neateiti?"
Liūtas atsakė: ,,Gerai. Ežy, tu ateisi rytoj."

Miko pasakojimas.

Aš turėjau svajonę apkeliauti visą pasaulį.
Būdamas vaiku aš galvojau,kad nebus jokių problemų.Susitaupysiu pinigų ir iškeliausiu. Tačiau, kai galiausiai jau turėjau susiruošęs viską, kad įgyvendinčiau savo svajonę, aš išsigandau. Vaikas, slėpesis manyje, užaugo ir dabar jau kalbėjo: ,,Nedaryk to, tai neatsakinga, nerealu ir nebrandu. Ir ką tu čia dabar išsigalvojai?"

Staiga pajutau poreikį susitvarkyti savo gyvenimą įprastiniu būdu, kaip to tikėjosi iš manęs draugai ir šeima. Ir, patikėkite manimi, aš bandžiau! Deja, bandymai buvo nesėkmingi. Tai nebuvo toks gyvenimas, kurį norėjau gyventi, bet bijojau ką nors keisti. Ir galiausiai viskas baigėsi nusivylimu ir depresija.

Kai dabar pasižiūriu atgal į praeitį, manau, kad tai buvo geriausia, kas man galėjo nutikti: gyvenimas privertė mane imtis radikalių pasikeitimų, nes taip gyventi jau nebegalėjau. Ir tada vėl aš prisiminiau savo svajonę....Ir ne vien tik atsiminiau, aš nusprendiau imtis veiksmų ir įgyvendinti savo svajonę.

Po keturių mėnesių aš buvau lėktuve ir ištisus metus keliavau po Australiją, Naująją Zelandiją ir Pietryčių Aziją Tai buvo pats nuostabiausias, fantastiškiausias, pats geriausias sprendimas, kokį kada nors buvau padaręs. Aš ne tik kad susigrąžinau savo gyvenimo džiaugsmą ir pasitikėjimą, bet ir supratau, kaip aš noriu nugyventi savo likusį gyvenimą.

Taigi grįžęs namo aš nusprendžiau tapti laisvu rašytoju ir gyvenimo mokytoju (coach) - kitos dvi svajonės, kurių aš maniau, kad nesugebėsiu įgyvendinti. Taigi aš dabar rašau keletą blogų, tinklaraščių, elektroninių knygų ir tuo pačiu metu dirbu savanoriu Kanadoje mainais į gražią gyvenamąją vietą. Tokiu būdu aš turiu viską, ko noriu.

Apibendrindamas galiu pasakyti: viskas yra įmanoma, todėl svajokite ir siekite savo tikslų. Vienintelis dalykas stabdantis jus esate jūs pats, todėl pasitikėkite savimi ir būkite patys savo geriausiu draugu.

Paulo Coelho.
Neleiskite savo protui įsakinėti savo širdžiai. Protas nusileidžia labai lengvai.



pradinis neužmiršta paskaitykime skelbimai liaudies medicinos patarimai