Neužmiršta Ruošiamės į mokyklą Paskaitykime Apie mus Liaudies medicinos patarimai Moksleivio žodis Skelbimų lenta

Kalėdos

Su Kalėdomis prasideda gamtos atgimimas.
Ilgėja dienos ir trumpėja tamsusis paros laikas. Baigiasi senieji ir prasideda naujieji metai.

Todėl naktis iš Kūčių į Kalėdas pilna keistenybių. Dvyliktą valandą gyvuliai ima tarp savęs kalbėtis, tik nevalia jų šnekos žmonėms klausytis. Jei išgirsi jų kalbą, mirsi. Vanduo virsta vynu, tik labai trumpam, taigi ir norėdamas paragauti, nespėsi. Kalėdų rytmetį keliasi anksti ir nukrausto stalą. Pirmą Kalėdų dieną visi būna namuose.

Pasakojasi, ką šiąnakt sapnavę, nes tikima, kad Kalėdų nakties sapnas išsipildys. Kalėdos irgi pilnos įvairių tikėjimų, orų spėjimų. ,,Jeigu nori, kad ateinančiais metais javai byrėtų, tai pirmąją Kalėdų dieną nukrėsk nuo medžio rasą ar sniegą, kas tik yra’’. ,,Kalėdų ir Velykų rytą negalima šakalio laužti, nes tais metais gyvuliams kojos lūš ‘’. ,,Kas Kalėdose ir Velykose vakare pirmas pamato žvaigždę, tas laimingai gyvens’’. ,, Jei Kalėdų rytą oras giedras, tai gerai, šiais metais linai derės’’. ,,Jei Kalėdose lyja, karvės tais metais daug pieno duos’’

. Per Kalėdas, kaip rašė 19a. pradžioje S. Daukantas, ,,vilko bluką per kaimus, beje, senuosius metus, tabalus mušdami... Paskui tą bluką sudegino, kaipo sunkų praėjusį metą, vildamiesi, jog ateinantysis metas bus daug lengvesnis ir nereikės taip sunkiai dirbti, kaip praėjusįjį metą. Sudeginus senuosius metus, moteriškosios tuojau parodė lėlę iš medžio išdrožtą, kurią vyriškieji grobstė, bet moteriškosios ją paslėpti turėjo, idant nebematytų ir nebeieškotų’’.

Žymaus lietuvių mitologijos tyrinėtojo N. Vėliaus nuomone, toks paprotys Latvijoje buvo labiau paplitęs negu Lietuvoje, nes Latvijoje Kūčių vakaras ir vadinamas Blukų vakaru. Kelmą, rąstigalį, pliauską per Kūčias – Kalėdas degina italai, prancūzai, ispanai, belgai, šveicarai, rumunai ir kitos Europos tautos. N. Vėliaus nuomone, bluko, kaip ir kelmo, rąstigalio ar pliauskos sudeginimas simbolizavo žemės ir požemio prigimties mitinės būtybės nužudymą.

Todėl Kūčių – Kalėdų šventė tarsi pasidalija į dvi dalis – mirimą (bluko sudeginimas – Kūčios) ir gimimą (saulės sugrįžimas – Kalėdos). Lietuviai tikėjo magiška sveikinimų ir linkėjimų galia. Todėl visi su nekantrumu laukdavo kalėdotojų. Svarbiausias kalėdotojų tikslas – aplankyti visus kiemus, pasveikinti šeimininkus, palinkėti jiems gero derliaus ir kitokių gėrybių.

Kalėdoti eidavo jauni vyrai ir merginos. Už linkėjimus kalėdotojus vaišindavo ir apdovanodavo. Šykštėti dovanų buvo didelė negarbė. Kalėdotojai dainuodami aukštino namų šeimininką, šeimos narius, jų išvaizdą, turtingumą, primindami, jog tikimasi gerų dovanų. Kitose dainose džiaugiamasi, kad sulaukė šventės, kad gamtoje įvyko dideli pasikeitimai.

Iš trobos į trobą eidavo Kalėdų senis arba Kalėda, girdamasis, jog neša terbą, pilną turto, laimės, derliaus. Įėjęs į vidį, semdavo visokių grūdų ir berdavo krikštasuolėn, kuri tikėjimuose yra namų dvasios buvimo vieta. Po to visus sveikindavo, linkėdavo gerų metų, vaikus apdalydavo riešutais. Kalėdotojų, įvairių prsirengėlių vaikštynės tęsdavosi iki pat Trijų Karalių, t.y. visą tarpukalėdį.

Per Kalėdas, dažniausiai antrą dieną, į namus išleisdavo samdinius. Iš ryto nudirbę darbus, jie sėdi prie lango ir laukia išvežant namo. Šeimininkė įdeda jiems kūčių – maisto priedą prie uždarbio. Prasideda samdinių atostogos. Jeigu patiko tarnauti toje pačioje vietoje, jie grįš nuo sausio 6-os, jei nepatiko, ieškosis kito ūkininko.

Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių – tarpukalėdis (tarpušventis). Jaunimas rengia vakarones, kitur vadinamas ,,kalėduškomis’’. Jos dažnai būdavo su vaišėmis. Vakaronės prasidėdavo antrą Kalėdų dieną. Ir tik dabartinių senų žmonių atminime jas pradėta rengti ir pirmą Kalėdų dieną, nors senieji ir reiškė dėl to nepasitenkinimą.

Tarpukalėdžiu galioja įvairūs draudimai. Moterys neverpdavo, nekarpydavo, girnomis nemaldavo, kad veršiukai nebūtų nukarpytomis ausimis, kad vėtros stogų nedraskytų.
Kūčios ir Kalėdos neužmirštos.


pradinis atgal paskaitykime skelbimai liaudies medicinos patarimai