Neužmiršta Ruošiamės į mokyklą Paskaitykime Apie mus Liaudies medicinos patarimai Moksleivio žodis Skelbimų lenta

Kalendorius


Kalendorius – ilgų laiko tarpų skaičiavimo sistema, pagrįsta matomų dangaus kūnų periodišku judėjimu. Žodis ,,kalendorius’’ kilęs iš lotynų kalbos žodžio calendarium - ,,skolų knygelė’’.

Senovės Romoje skolininkams kalendos, t.y. pirmosios mėnesio dienos reiškë ne tik mėnesio pradžią, kuri maždaug sutampa su jauno mėnulio pasirodymu, bet ir su procentų mokėjimo terminu. Sudaryti kalendorių buvo vienas iš svarbiausių ir sunkiausių uždavinių senovės astronomams. Visi kalendoriai sudaromi stebint dangaus šviesulių – Saulės, Mėnulio ir Žemės judėjimą.

Nuo senų laikų Rytų Azijos astronomai sudarydami kalendorius daug dėmesio skyrė Jupiteriui. Yra kalendorių, sudarytų remiantis Saturno ir kitų planetų judėjimu. Senovės Lietuvoje vartotas Mėnulio kalendorius. Saulės kalendorius įsigali plintant žemdirbystei. Nuo 13 a. vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vartojamas Julijaus kalendorius. Lietuvoje metai turėjo 13 ( mėnulio) mėnesių, o vėliau 12 (saulės) mėnesių. Mėnesių pavadinimai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, buvo susiję su gamtos reiškiniais, metų darbais, šventėmis, augmenija, gyvūnija.

Neretai keli gretimi mėnesiai vadinosi vienu bendru vardu arba vienas mėnesis turėjo kelis pavadinimus. Sausis vadinosi vasariu, siekiu; vasaris - pustis, kovinis, ragutis; kovas – karvelinis, balandinis; balandis – žiedų, karvelio, sultekis, birželis; gegužė – birželis, gegužinis, sėtinis, žiedų; birželis – sėjos, jaunis, mėšlinis, pūdymo; liepa – liepžiedės, liepinio, šienpjūvis; rugpiūtis – pjūties, visjavis, degėsis; rugsėjis – rugius, vėsulinis, šilų; spalio – visagavis, septintinis, spalinis; lapkritis – spalis, gruodis, vėlių; gruodis – sausis, sausainis, siekis. Kiekvienas iš dvylikos mėnesių turėjo ir daugiau pavadinimų. Manoma, kad mėnesiai tais pačiais vardais buvo vadinami dėl šiek tiek skirtingų Lietuvos klimato sąlygų. Mėnesių skirstymas į septynių dienų savaites pas mus atėjo iš Senovės Rytų.

Tokia savaite, paremta mėnulio fazėmis, laiką skaičiavo šumerai, babiloniečiai, judėjai, kinai. Pirmame m.e. amžiuje septynių dienų savaitę iš judėjų perėmė romėnai. Kaip ir Senovės Rytuose, kiekviena iš septynių dienų buvo vadinama žinomų planetų – Mėnulio,Marso, Mekurijaus, Jupiterio, Veneros, Saturno ir Saulės – vardais. Savaitės dienų pavadinimai iš Romos paplito daugelyje Europos šalių. Lietuvoje savaitės dienas vadiname pagal jų eilę savaitėje – pirmadienis, antradienis, trečiadienis ir t. t.

Žymus Romos karvedys, rašytojas, vyriausiasis žynys, valstybės veikėjas Julijus Cezaris ( 102 – 44m. pr. m .e. ), išstudijavęs egiptiečių Saulės kalendorių ir Aleksandrijos astronomų siūlomas kalendorių reformas, nutarė pakeisti painų romėnų Mėnulio ir Saulės kalendorių nauju Saulės kalendoriumi. Naujajame Julijaus kalendoriuje, kuris buvo įvestas 46m. pr. m. e., metai turi 365, 25 paras ir yra truputį ilgesni už Saulės metus. Likutis per 128 metus sudarydavo maždaug vienos paros skirtumą. Tai ir buvo pagrindinis Julijaus kalendoriaus trūkumas. Iki 16a. antros pusės jau susidarė beveik 10 parų skirtumas.

1582m. katalikų bažnyčios vadovas popiežius Grigalius 13 specialia bule įvedė naują kalendorių. Jį pavadino Grigaliaus arba naujojo stiliaus kalendoriumi. Jis yra toks tikslus, kad atogràþiniai metai ilgesni uþ naujojo stiliaus kalendoriaus metus tik 26 sek., ir paros skirtumas susidarys tik po 3280 metø. Kad neatsirastų paklaidų, buvo nutarta keliamaisiais metais laikyti tuos, kurių skaičius dalijasi iš keturių - 1988, 1992, 1996 ir t.t. O vietoj 100 keliamųjų metų įvesti 97. Todėl 1800, 1900, ir 2100 laikomi paprastaisiais , o 1600, 2000, 2400 ir 2800 keliamaisiais metais. Grigaliaus kalendorius pavadintas naujojo stiliaus, todėl Julijaus kalendorius dabar vadinamas senojo stiliaus kalendoriumi.

Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, Grigaliaus kalendorius vartojamas nuo 1586m. Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje nuo 1800m. vėl grįžta prie Julijaus kalendoriaus. Užnemunė ir toliau vartojo Grigaliaus kalendorių. 1915m. lapkričio 15d. ( senuoju stiliumi) visoje Lietuvoje vėl pereita prie naujojo stiliaus kalendoriaus. Iki 1700m. Julijaus kalendorius atsiliko nuo Grigaliaus kalendoriaus 10 parų, iki 1800m. – 11 parų; iki 1900m. - 12 parų, o nuo 1900m. kovo 1d. iki 2100m. vasario 21d. – 13 parų. Kalendoriaus keitimai turėjo nemažai įtakos kalendoriniams papročiams.

Pavyzdžiui, daugelyje Lietuvos rajonų Jurginių papročiai nunyko po to, kai 1915m. pereita prie naujojo stiliaus kalendoriaus. Kodėl? Jurgines švenčia balandžio 23 dieną. Senojo stiliaus kaendorius nuo naujojo buvo gerokai atsilikęs. Todėl, skaičiuojant naujuoju stiliumi, 19a. Lietuvoje Jurgines šventė gegužės penktą dieną, o 20a. (iki 1915m.) – gegužės šeštą dieną. Balandžio mėnesį dar šalta, nėra žolės, bet gegužy gyvuliai jau išgenami. Todėl pagal Julijaus kalendorių apeiginis gyvulių išginimas sutapo su išginimu į ganyklą.

Šitai tęsėsi ilgiau nei šimtą metų, ir žmonės ėmė pamiršti apeiginį išginimą, sutapatindami jį su išginimu į ganyklas. Todėl grįžus prie Grigaliaus kalendoriaus, kai šventė iš gegužės mėnesio vėl atsikėle į balandį, žmonės neginė gyvulių sakydami: ,,Kaip ginsi, jei žolės dar nėra’’. Skaitydami apie kalendorines šventes, 19 – 20a. pradžioje dar išlikusias Lietuvoje, turėtume nepamiršti, kad tuo metu ( išskyrus dabartinę Suvalkiją) vartotas Julijaus kalendorius.


pradinis atgal paskaitykime skelbimai liaudies medicinos patarimai