Neužmiršta Ruošiamės į mokyklą Paskaitykime Apie mus Liaudies medicinos patarimai Moksleivio žodis Skelbimų lenta

Užgavėnės

Užgavėnių paprotys žinomas visoms Europos tautoms. Skirtingos tik jų šventimo formos, laikas ir trukmė. Daugelis romanų, germanų, vakarinių slavų tautų šventės pradžia laikė Tris Karalius, o kuliminaciją pasiekdavo tris dienas prieš pasninką. Skandinavijos ir kai kuriose kitose šalyse šventėmis buvo laikomos tik trys dienos prieš pasninką. Anglijoje ir Prancūzijoje – tik viena diena – antradienis prieš pasninką.

Po Užgavėnių (įvairios tautos skirtingai vadino šią šventę) švenčiama Pelenų diena. Šis paprotys liaudiŠkas, ir tik jo laikas apskaiČiuojamas pagal baŽnytinĮ kalendorių. Bene svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Pamirštamos padoraus elgesio normos, nelieka nė vieno, kurio negalėtum išjuokti. Besilinksmindami žmonės pailsėdavo, savotiškai pasirengdavo ilgai gavėniai. Ryški šventės ir apeiginė, maginė prasmė.

Kaip Užgavėnes šventė lietuviai? Kokią prasmę jie teikė šiai šventei? Dar 20a. pradžioje Užgavėnes Lietuvoje šventė tris dienas – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau tik antradienį, 46 dienas prieš Velykas. Per Užgavėnes kaimai virsdavo dešimčių vaidintojų ir šimtų žiūrovų teatru. Per Užgavėnes yra paprotys daug kartų valgyti. Dažniausiai tą dieną valgydavo 7,9 ar net 12 kartų. Skaičius 12 greičiausiai simbolizavo 12 sočių mėnesių, 7- septynias pasninko savaites. Valgė mėsą, mielinius blynus. Mėsos privirdavo ir blynų prikepdavo, kad ne tik savai šeimynai užtektų, bet ir svečias turėtų kuo pasivaišinti.

Sakydavo, kas Užgavėnių dieną sėdi namie, to pasėliai menki užaugs. Todėl, susėdę į roges, važiavo į laukus ir net kitus kaimus. Dažnai važiuodavo stati, kad linai didesni augtų. Kuo toliau nuvažiuodavo, tuo ir pasėliai didesni bus. Tikėjo, kad linai geriau derės, kuo daugiau kartų važiuojančius aplies vandeniu. Bet lieti reikia atsargiai, nes važiuojantysis kartais turi bizūną, kuriuo gali pertraukti liejiką.

Gerų linų galėjai tikėtis ir tada, jei išgriuvęs iš rogių pasivoliosi sniege. Kuo dažniau išgriūsi, tuo didesnis derlius. Net ir žingsniai lėmė derlių. ,,Per Užgavėnes kokius žingsius darysi, tokie ir linai bus’’. Rogėmis važinėjo visi – ir jaunimas, ir seni. Rogėmis važinėjo visi – ir jaunimas, ir seni. Rogutėmis, geldomis leisdavosi nuo kalniuko arba, pasirišę virves, supdavosi, tuo tikėdamiesi paskatinti linų ir javų augimą. Užgavėnių dieną negalima verpti, todėl moterys stengėsi pabaigti kuodelį, nes atėjęs senis gali prispjaudyti, ir tais metais būsią prasti linai. Jei verpsi, vėjas stogus draskys, mėsa ir lašiniai kirmys. Jeigu negersi tą dieną vandens, visus metus netroškins. Jeigu velėsi drabužius, linai gerai augs.

Per Užgavėnes žmonės buvo linksmi, krėtė visokias išdaigas, ir niekas nepyko. Iš vieno kaimo į kitą vaikščiojo persirengėliai. Moterys persirengia vyrais, vyrai – moterimis. Dažniausiai persirengdavo žydais, čigonais, ubagais. Persirengėliai dėdavosi kuo baisesnes kaukes, išskobtas iš medžio, tošies, popieriaus, avikailio. Kaukės su didelėmis ir kumpomis nosimis, atsikišusiais ir retais dantimis, besijuokiančios ar iškreiptos pykčio. ,,Žydai’’ dažniausiai rengdavosi išverstais kailiniais, kuproti, barzdoti, apdriskę, susijuosę virvagaliais.

,,Čigonai’’ būdavo be kaukių, tik veidą išsitepę suodžiais, nusipaišę ūsus, barzdas. Jų drabužiai spalvingi kaip tikrų čigonų. ,,Čigonai’’ nešėsi bizūnus, o ,,žydės’’ ir ,,čigonės’’ ant rankų ar pasirišusios už nugarų nešdavosi ,,vaikus’’, padarytus iš šiaudų, virkščių ar išdrožtus iš medžio. Daug pokštų prikrėsdavo ,,velnias’’, kuris dažnai būdavo persirengėlių vadas. Jei tik persirengėlių neįleidžia į vidų, ,,velnias’’ užšoka ant stogo ir užkemša kaminą. Dūmai veržiasi vidun, ir nori nenori, turi visus įsileisti, vaišinti blynais, mėsa. Įdomiausi Užgavėnių personažai yra ,,arklys’’, ,,ožys’’ ir ,,gervė’’. Jų grupėje būna po vieną. ,,Ožys’’ į vidų įeidavo keturiomis.

Mekeno, bliovė, jei nieko neduodavo, durdavo, net spirdavo. Po uodega prisitaisydavo maišelį su pelenais, ir kai ožys imdavo spardytis, pradėdavo kilti dulkės, todėl šeimininkė stengėsi jį išvyti. Dar persirengdavo giltine, caro žandaru, elgeta, bezdžione, gaidžiu, jaučiu, avinu ir kt. Persirengėliai linksmai dainuodavo, šokdavo, triukšmaudavo. Kartais jie vaikščiodavo su muzikantais.



toliau


pradinis atgal paskaitykime skelbimai liaudies medicinos patarimai