Neužmiršta Ruošiamės į mokyklą Paskaitykime Apie mus Liaudies medicinos patarimai Moksleivio žodis Skelbimų lenta Išmintingi posakiai

Eilinės Lietuvos pilietės pamąstymai apie tai, kaip aš suprantu Valstybę



Pasaulyje yra daug šalių, skirtingų papročių bei tradicijų ir labai puiku, kai mes galime jas pažinti. Tai visus praturtina ir gyvenimą padaro spalvingesnį ir įdomesnį.

Mūsų tautai teko daug išbandymų, patirti daug nelaimių bei netekčių. Tačiau net tolimiausiame tremties vietos kampelyje lietuviai žinojo, kad turi savo Tėvynę ir bent svajonėse galėdavo į ją sugrįžti.

Dabar gi, skaitant tautiečių, gyvenančių emigracijoje, komentarus pačiom įvairiausiomis temom, darosi labai liūdna.
Jie net negalvoja, kad ir Lietuvoje galėtų būti gera gyventi. Arba, teisingiau, jau nebetiki... Ir nebegalvoja grįžti, nes ten jau susikūrė savo, taip vadinamą, ,,gerbūvį". Gyvena ir dirba dažniausiai pačius juodžiausius darbus, pamiršę savo diplomus aukštųjų mokyklų ir pan. Bendrauja savo tarpe, nes pasąmonėje vis vien priklauso ,,kitiems", ,,svetimiems", nors nemažai metų išgyvenę svečioje šalyje.
Ir nesibodi, kad vis vien, kiek jie besistengtų, į juos vietiniai žiūri iš aukšto, naudojasi jų darbštumu o mintyse niekina. Dažnai net nesibijo atvirai pasišaipyti...O ko jie turi bijoti? Juk jie gyvena savo šalyje. O čia kažkokie emigrantai....

Tai labai liūdina. Aš tikrai ne prieš tai, kad žmonės turėtų galimybę keliauti, pagyventi kituose kraštuose, susipažinti su įvairiom kultūrom,mokytis, net padirbėti, nes tik taip geriausiai susipažinsi su kitos tautos kultūra ir puoselėjamomis vertybėmis. Liūdina tai, kad lietuviai nebetiki savo Valstybe...

O nebetiki todėl, kad nejaučia dėmesio savo reikmėms, ateičiai.
Pagal Valstybės apibrėžimą, ją sudaro žmonės, gyvenantys toje teritorijoje, turintys teisę rinkti savo valdžią, kuriai deleguotų savo poreikius ir t.t. O tie poreikiai labai žemiški: žmonės nori turėti darbą, sėkmingai auginti savo vaikus, galimybę gydytis, nes sumoka valstybei priklausančius mokesčius.

Mokesčius sumoka, o kas toliau? Ar eilinis pilietis gali žinoti, kaip leidžiami jų sumokėti pinigai? Ar tai tik valdžios prerogatyva?

Aš tikrai gerbiu verslius žmones, turinčius naujoviškų idėjų, tačiau rinkti Valstybės atstovai pirmiausiai privalo pasirūpinti, kad kokybiškai veiktų valstybinės institucijos, nes tik tada jos gali vadintis valstybinėmis, nes jos deleguotos išrinktai valdžiai.

Ar žmonės turi teisę paprašyti ir,jei reikia, pareikalauti, kad Valstybinių institucijų darbuotojai atkreiptų dėmesį į jų keliamus klausimus, padėtų spręsti iškilusias problemas?

Kodėl dažnai eilinis žmogus pasijaučia bejėgiu ir kartais net pašaipos objektu, jeigu išdrįsta pareikalauti to, kas jam priklauso.

Susikūrus Nepriklausomai Lietuvai, žmonės nuoširdžiai tikėjo, kad dabar kurs savo ateitį patys ir tikrai net baisiausiame sapne neįsivaizdavo to, kas vyksta dabar....kai eilinis žmogus paliktas ,,kaip Dievas duos" tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Išrinkta ,,sava'' valdžia galėjo būti įrašyta aukso raidėm į šalies istoriją. O kaip bus dabar emigravusioje, prasigėrusioje, niekinamų ir perspektyvoje atimamų vaikų Lietuvoje?



atgal pradinis skelbimai liaudies medicinos patarimai