Gyvenimo smūgiai.
( Pagal Darren Hardy )
Aš neseniai dalyvavau prezentacijoje, kurioje papasakojau apie tai, kas man padėjo pakeisti savo požiūrį į gyvenimo sunkumus
ir įvairias kliūtis; gal tai galės padėti jums taip pat…
Mano žmona turi draugę,kurios vyrui,savo didžiausiai gėdai turiu pripažinti,aš pavydėjau. Jis gyveno taip, kaip aš visada troškau.
Mes buvome panašaus amžiaus ir abu buvome kilę iš San Francisko rajono, esančio
prie įlankos.
Po keletos nesėkmingų verslo bandymų jis įsigijo elektronikos prekių parduotuvę pavadinimu ,,Jacks''.
Parduotuvės dirbo gana sėkmingai, ir jis pardavė jas už nemenką sumą.
Jis investavo gautus pinigus į komercinės paskirties nekilnojamą turtą San Diege prieš pat kainų pakilimą.
Netrukua jis jau turėjo keletą pastatų, atnešusių jam dešimtis milijonų, gal net šimtus milijonų.
Mes lankydavomės vakarėliuose name Rancho Santa Fe, viename iš turtingiausių rajonų šalyje.
Namas,gal net geriau tiktų pavadinimas valdos ,užėmė daugiau negu 10.000 kavadratinų pėdų
nuostabioje vietoje ir buvo suprojektuotas būtent tuo stiliumi, kuris man labiausiai patinka.
Jo automobiliai buvo fantastiški, uoste jis turėjo jachtą ir nuosavą lėktuvą.
Be viso to, jis buvo patrauklus vyriškis, turėjo gražią šeimą, kurią jis tiesiog dievino ir kuri dievino jį.
Jis buvo šiltas, draugiškas ir visada pasižymėjo kaip vakarėlių siela.Aš troškau jo gyvenimo. Savo mintyse aš visada svajojau būti Gary Boyd.
Prieš pusantrų metų jam prasidėjo kosulys, kuris greitai darėsi vis stipresnis.
Kai jis kreipėsi į daktarą, jam buvo diagnozuotas gerklės vėžys.
Jis niekada nerūkė, gyveno gana sveikai, todėl tai buvo labai netikėta.
Jam galiausiai pasisekė, jis gyveno taip, kaip net pats nebūtų anksčiau įsivaizdavęs. Ir ðtai tau.
Jo šeima turėjo stebėti jį lėtai ir skausmingai išeinantį, tol, kol, galiausiai,prieš septynis mėnesius jis mirė.
Dabar kiekvieną dieną aš sakau, ačiū, Dieve, kad aš nesu Gary Boyd.
Štai ką aš norėjau pasakyti:
Nesvarbu,su kokiomis kliūtimis man tenka susidurti, kokias problemas tenka spręsti, aš dabar turiu visiškai naują požiūrį
į taip vadinamą ''katastrofišką'' situaciją.
Jeigu aš rizikuoju ir man nelabai sekasi, jeigu aš skambinu kam nors, ir gaunu neigiamą atsakymą,
jeigu aš investuodamas prarandu nemenką sumą pinigų,jeigu aš sudaužau savo automobilį,netenku namo
( ne to, kuriame gyvenu), nesvarbu, kokius sunkumus tenka patirti gyvenime, aš sakau: ,, Bet kokiu atveju aš,
galiausiai, nesu Gary Boyd''
Esmė yra tai, kad, jeigu turi tinkamą nuostatą, atsiradus problemoms , nesvarbu jokie trukdžiai.
Mes visi patiriame nesėkmes, kliūtis, nusivylimus ir taip toliau.
Taip, tai skausminga, bet ne tai svarbiausia.
Mes visi esame žmonės.
Atstumimas, nepasisekimai ir nusivylimai žeidžia mus. Toks yra gyvenimas. Tokios jo sudėtinės dalys.
Svarbiausia yra tai, kiek ilgai tu leidi toms problemoms žlugdyti tave.
Tokią evoliuciją aš išgyvenau ir galėčiau parekomenduoti jums štai ką.
Iš to ,iš ko man anksčiau pavykdavo išsivaduoti per dvi savaites, aš galiausiai išmokau išeiti per dvi dienas.
Po to aš tą laiką sutrumpinau iki dviejų valandų, o vėiau iki dvidešimties minučių.
Dabar, kai gaunu smūgį, leidžiu sau krimstis maždaug dvi minutes, po to suimu save į rankas ir einu pirmyn.
Taip pat aš ieškau būdų kaip neigiamą emociją pakeisti teigiama.
Niekada neleidžiu sau dienos ar kokios nors veiklos pabaigoje jaustis nugalėtu.
Aš veikiu tol, kol galiausiai laimiu nors nedidelę pergalę.
Taigi, ne taip jau negerai gauti smūgį; tai netgi gali tau išeiti į gerą – tai gali būti tavo augimo pradžia.
Nieko tokio, jeigu šiek tiek skauda.
Ir visai nebloga mintis skirti šiek tiek laiko atsigavimui.
Tik pasistenkite sutrumpinti laiką,kurį skiriate atsigavimui.
Ir atsikratykite minties, kad gyvenimas ,,užkniso'' jus.
Nepamirškite, kad jūs turite džiaugtis, jog nesate Gary Boyd.