Šypsena - yra laimės išraiška.

( Pagal Mathew Herper)
(Ekonomistas, psichologas ir biologas bando nustatyti, kas skatina žmogų jaustis laimingu arba nelaimingu. Vienas faktorius atrodo yra ypač reikšmingas. Manoma, kad laimės jausmas yra paveldimas. Niujorkas)

Laimės jausmo tyrinėjimai rodo, kad šis jausmas kinta visą gyvenimą. Apklausos metu žmonėms buvo užduodamas klausimas, ar jie patenkinti savo gyvenimu. Daugelis žmonių jaunystėje yra laimingi, bet kuo vyresnis darosi žmogus, tuo jo laimės pojūtis silpnėja. Daugelis žmonių nelaimingiausi jaučiasi sulaukę keturiasdešimties. Po to daugeliui laimės jausmas stiprėja.

Pagal 1991-2003 britų atliktus tyrimus galima daryti išvadą, kad paauglystėje vyrai jaučiasi laimingesni negu jų bendraamžës moterys, bet vėliau moterys juos pasiveja ir pralenkia. Moterys nelaimingomis jaučiasi sulaukusios trisdešimties ir keturisdešimties. Vėliau, būdamos penkiasdešimtmetės, jos jaučiasi laimingesnės negu vyrai. Nors vyrų laimės pojūtis jaunystėje yra stipresnis negu moterų, sulaukę keturiasdešimties, jie taip pat jaučiasi nelaimingi ir tas jausmas dar labiau sustiprėja, kai vyrai būna penkiasdešimties.

Pagal ankstesnę nuomonę tai yra natūrali būsena dėl biologinės prigimties. Tai sudarė prielaidą manymui,kad mūsų laimės jausmo laipsnis buvo iš anksto nulemtas genų ir mūsų auklėjimo. Manoma, kad, jeigu mes siekiame sukurti laimingesnę visuomenę, turime sumažinti skirtumą tarp turtingųjų ir vargšų.

Apie santuoką

Mokslas apie laimės jausmą teigia, kad santuoka itin gerai veikia jūsų gerą savijautą, todėl vyro amžius pailgėja septyneriais metais, o moterų - maždaug ketveriais. Pageidaujama, kad valdžia turi padaryti viską, kas teigiamai veikia šeimyninius santykius ir vengti bet kokio neigiamo poveikio jiems.

Pasirodo, kad mūsų laimė glaudžiai siejasi su, kaip tyrėjai vadina, ''socialiniu turtu'' – visuma mūsų ryšių su kitais žmonėmis ir pasitikėjimu jais, mūsų asmeniniais šeimyniniais ryšiais,mūsų draugais bei pažįstamais. Harvardo universiteto profesorius Robertas Putnam apskaičiavo, kad dešimt minučių praleistų visuomeniniame trnsporte 10% sumažina visų rūšių tarpasmeninius santykius, dėl to 10% sutrumpėja visos šeimos vakarieniavimas kartu,retėja susitikimai su vietinių klubų nariais ir kitoks bendravimas.

Tyrinėjimai rodo, kad tarp laimės pojučio ir sveikatos yra labai tamprus ryšys. Teigiama, kad pastangos suteikti laimės, padarytų tautos sveikatai daug daugiau naudos negu sportas, dieta ir kampanijos nukreiptos prieð rūkymą, kartu sudėjus.

Ryškiausius įrodymus pateikia Davidas Lyyken, Minesotos universiteto profesorius.

Maždaug 60% tikimybės, kad dvyniai, atskirti nuo gimimo dienos apibūdins save laimingais, yra grindžiama genetika, o ne skirtingomis augimo sąlygomis. Viršsvoris taip pat labai priklauso nuo genų, teigia Carnegie Mellon ekonomistas George Loewensteinas, bet tai nepaneigia aplinkos poveikio ar paaiškinaa, kodėl amerikiečiai turi daug didesnį antsvorį negu europiečiai. Bet gamta gali turėti didelį poveikį laimės pojučiui per neišmatuojamą daugybę genų, atsakingų už asmnybės formavimą.
Tai reiškia, kad ekonomistai šiuo klausimu galėtų daug ko pasimokyti iš biologų.

Timas Ketelar, Naujosios Meksikos valstijos universiteto psichologas rašo, kad ekonomistai ištyrė, jog pralaimėjimai turi didesnį poveikį mūsų sprendimams negu laimėjimai. Ketelar savo tyrimais įrodė, kad tai lygiai taip pat susiiję su besimokančiųjų pažymiais. Gaunantieji aukštesnius įvertinimus nėra laimingesni už gaunančius žemesnius įvertinimus, bet abiejų grupių nariai vienodai nusimena, kai pažymiai suprastėja. Ekonomistus nustebino šis atradimas, bet ekologai, stebėję paukščius, priėjo tos pačios išvados. Klaida gyvūnui gali kainuoti gyvybę, tuo tarpu sėkmė neturi tokios didelės įtakos.

Kitas šokiruojantis pastebėjimas buvo analizuojant finansinę padėtį.

Turto dydis turi labai ribotą poveikį laimės pojučiui. Tai nenustebino gamtininkų, kaip sako Ketelar, nes pinigai yra sąlyginai nesenas išradimas žmonijos evoliucijoje, kadangi žmogus nebuvo sukurtas siekti turtų. Pagal tyrėją, iki žemdirbystės atsiradimo, nebuvo visuomenės, galinčios sukaupti turto. Mūsų elgesio paaiškinimą galima būtų susieti su chemine medžiaga, esančia mūsų smegenyse, kuri yra atsakinga už pasitenkinimo pojūtį.

Tačiau, stebint šimpanzes, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad jos pasiekia aukščiausią pasitenkinimo lygį ne tada, kai jos gauna atlygį, bet kai suvokia, kad tuoj gaus atlygį. Tai labai primena mūsų emocinį požiūrį į pinigus. Šimpanzėms ši cheminė reakcija gali sąlygoti labai keistą elgesį. Stanfordo biologas Robert Sapolsky aprašė šimpanzę, kuri siekė patinkančio patino pasitelkdama pačias kraštutines priemones, nes jis kartkartėm parodydavo ženklus, kad gal būt jos norės kada nors, gal būt.... Šimpanzė buvo pasirengusi imtis pačių kraštutinių priemonių, kad gautų įsivaizduojamą atlygį.

Žmonių elgesys taip pat gana dažnai būna neįtikėtinai keistas. Pavyzdžiu galime pasitelkti naudojimasį visuomeniniu transportu – viena iš įprastinių veiklų mūsų šiuolaikiniame gyvenime. Darbas yra be galo svarbus tam, kad žmogus jaustųsi laimingas. Pagal statistiką bedarbiai yra labai nelaimingi. Tačiau visuomeninis transportas kiek sumažina teigiamas emocijas.

Tyrimai atlikti Ciuricho universitete parodė, kad visuomeninio transporto naudotojai patyria didesnį stresą kasdien keliaudami į darbą negu jie patirtų gaudami socialines bedarbystės išmokas. Įsivaizduojams atlygis – geras darbas - netenka tokios didelės reikšmės dėl kasdieninių kelionių, nors taip neturėtų būti.

Reklamos draudimas.

Mokslas, tyrinėjantis laimės pojutį, teigia, kad reklama yra pagrindinë priežastis, skatinanti jaustis nelaimingais, nes priverčia žmones pasijusti finansiškai nesaugiais. Profesoriaus Lyardo nuomone tam tikros reklamos rūšys turėtų būti uždraustos. '' Aš nemanau, kad mums reikia toleruoti vaizdinę reklamą, teikiančią labai mažai informacijos, nes ji verčia žmones pasijusti neturtingais.'' Tolimoje Himalajų karalystėje Butane, kur vyriausybės politiką paskyrė savo tautos gerovei, didžioji gatvės reklamos dalis yra uždrausta, ypač jeigu ji nukreipta į vaikus. Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė vartotojų taryba ragina uždrausti reklamą skirtą vaikams iki 10 metų amžiaus, Tačiau, nepaisnat biologijos svarbumo, geresnis gyvenimas, pastelkiant chemijos pagalbą, neskatina laimės jausmo.

1998 m Briano Knutsono, Stanfordo universiteto profesoriaus, atlikta studija parodė, kad antidepresantai iš tiesų susilpnina neigiamas emocijas,tokias kaip nerimas ir baimė. Be to jie turi stiprų poveikį paciento asmenybei, skatindami žmonių veiklumą ir sugebėjimą labiau įsijungti į laboratorinius testus ir visa tai galiausiai kreipia į laimės pojūtį. Bet Knutsono tyrimai taip pat atskleidė, kad tokie antidepresantai kaip Prozakas ar Paxilas neskatina optimizmo ar atviravimo.
Yra ir kita biologinė džiaugsmo pojūčio pusė.

Pagal Nancy Etcoff, Harvardo medicinos mokyklos psichologės, rašančios knygą apie laimės pojūtį, visame pasaulyje maždaug du trečdaliai žmonių teigia esą laimingi. Optimizmas pasirodė esąs galingas bruožas, padedantis žmonėms išgyventi po didelių stresų, tokių kaip infarktas. Etcoff sako, kad laimės pojūtis gali būti įgimtas.

Galiausiai, gal dėl to ir verta nusišypsoti!

paskaitykime pradinis skelbimai liaudies medicinos patarimai