Malda
(Pagal Paulo Coelho knygą ,,Alefas'' )
Atleidžiu už skausmą ir nusivylimus.
Atleidžiu už išdavystes ir melus.
Atleidžiu už šmeižtus ir intrigas.
Atleidžiu už neapykantą ir persekiojimą.
Atleidžiu už smūgius, kurie mane sužeidė.
Atleidžiu už sugriautas svajones.
Atleidžiu už neišsipildžiusias viltis.
Atleidžiu už nemeilę ir pavydą.
Atleidžiu už abejingumą ir blogus ketinimus.
Atleidžiu už neteisingumą teisingumo labui.
Atleidžiu už pyktį ir blogą elgesį.
Atleidžiu už atsainumą ir užmiršimą.
Atleidžiu pasauliui, kuriame pilna blogio.
Taip pat atleidžiu sau.
Tegu praeities nelaimiu našta nebespaudžia man širdies.
Ten, kur buvo nepasitenkinimas ir pasipiktinimas, aš apgyvendinu supratingumą ir santarvę.
Kur buvo pasipriešinimas - apgyvendinu iš mano smuiko sklindančią muziką.
Kur buvo skausmas - apgyvendinu užmiršimą. Kur buvo kerštas - apgyvendinu pergalę.
- Aš be jokių pastangų gebėsiu myleti nepaisydama man rodytos nemeilės.
Gebėsiu
Duoti netgi tada, kai pati nieko neturėsiu.
Dirbti linksmai, nors tektu susidurti su kliūtimis.
Ištiesti kitiems rankas net būdama visiškai viena ir apleista.
Nušluostyti kitų ašaras, nors pačiai tektų raudoti.
Tikėti netgi tada, kai tavimi netikima.
- Lai tai išsipildo! Esu tikra, kad taip ir bus!